- kemeklis
- mikčius
a. n.
bukčius, kemeklis, mekas (tarm.), meklys, meknys, memeklis, mikna (tarm.), miknius (tarm.), miksa, mikčiurna, steneklis (tarm.), vekis (tarm.), vekuta
Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
kemeklis — kemẽklis, ė smob. (2) 1. kas ištižusiai, nevikriai ką dirba, kemėšius: Kemẽklis nesuvaldo ir arklo Ds. 2. sunkios kalbos, neiškalbingas žmogus: Toks iš jo kemẽklis, kad negalima ir sulaukti, kada jis žodį ištars Kp … Dictionary of the Lithuanian Language
kemėklis — kemė̃klis sm. (2) 1. nereikalingas, kliūvantis koks daiktas: Visus geruosius daiktus sau pasiėmei, o man palikai tik kemėkliùs Sv. 2. baidyklė: Pastatyk kemė̃klį į kanapius KlvrŽ … Dictionary of the Lithuanian Language